kartais aš tiesiog kalbuosi su savimi

lyg išskalbta palaidinė. lyg išgręžtas rankšluostis

lyg išplautas kavos puodelis. lyg tuščias kambarys

taip jaučiuosi aš. šiandien. vakar.

kartais norėčiau pasiųsti tave toli toli, o kartais nenoriu prarasti.

norėčiau, kad suprastum mane, nors tai padaryti sunku

norėčiau, kad matytum mane kiauriai ir stebėtum mano kas penkias minutes besikeičiančią nuotaiką ir žinotum kaip elgtis.

norėčiau tavęs pažinoti, bet tada viskas būtų kitaip.

reiškia-gerai, kad tu esi.

kartais norėčiau gyventi prie jūros ir vakarais sėdėti kopose. viena.

arba su tavimi.

kartais norėčiau sėdėti balkone ir stebėti žmones, kurie skuba į niekur.

kartais noriu atsukti laiką atgal ir nusišypsoti tau.

kartais noriu palūžti, ne tik fiziškai, bet ir morališkai.

kartais noriu dainuoti, kad niekas negirdėtų.

kartais išeinu ir einu, einu, einu,

o tada pagalvoju ‘kur aš skubu?’. Sustoju. Apsisuku ir grįžtu.

kartais bjauriuosi žmonėmis, nes jie griauna pasaulį, nes jie dingsta iš Lietuvos,

o vėliau grįžta, nes jie nežino ko nori, nes jiems svarbiausia išorė, o ne vidus.

nes jie nežino ko nori, bet reikalauja.

kartais man trūksta, bet nežinau ko.

kartais bandau išluoti savo gyvenimą, bet nepavyksta

kartais atsidarius spintą noriu išmesti rūbus, kurių nebenešioju, bet man gaila.

kartais nepavyksta suprasti žmonių, kodėl jie taip greitai pasikeitė,

kodėl jie dedasi prieš kitus tuo, kas iš tikrųjų nėra.

kodėl kartais jie tiesiog bando taip kvailai išpopuliarėti?

kartais aš tiesiog kalbuosi su savimi, nes tai būna geriausia.